pradi
 

















 
 
 
 
 Vyskupo Jono KAUNECKO kalba LR Seimo ikilmingame minjime, skirtame Lietuvos okupacijos 75-meiui bei Gedulo ir vilties dienai paminti
 
 

2015 m. birelio 15 d. 
Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto sal


Ekscelencija Prezidente,
Ekscelencijos Vyskupai ir Ambasadoriai,
gerbiami Signatarai, gerbiami Seimo ir Vyriausybs Nariai,
gerbiami Lietuvos mons prie televizijos ir radijo imtuv!

Ypa noriu kreiptis senesniuosius, nes Js visi dar prisimenate savo seneli pasakojimus apie t met, kai sovietai sugrino Vilni (bet Lietuva sileido soviet kariuomen). Niekas nesidiaug, visi jaut artjani okupacij. Pasak V. Krvs „visa lietuvi tauta tada suprato, kad prasidjo Lietuvos tragedijos pirmasis aktas. Savo skausm mons taikliai isak: „Vilnius ms, o mes rus“. Bet dar skaudiau ms seneliai dejavo ir kaltino valdi, kai 40-j birelio 15-j be vio atidav Lietuv sovietams, nors turjo ginkl, lktuv, tank. Dejavo tada tauta. Ir argi tik paprasti mons dejavo?

Ir poetas Aistis aimanavo:

„Vienas kraujo laas bt tave apgyns,
Bet varge jo vieno tu pasigedai,
Nors visi adjom mirti u Tvyn –
Liko netesti ms paadai“.

Kadangi nenuaidjo n vienas vis, sovietai galjo vaidinti visam pasauliui, kad Lietuva laisvai stojo j sjung.

Ir prasidjo Tautos kanios: 3 okupacijos nusine tredal Lietuvos. Adolfas Damuis Lietuvos Katalik moksl akademijoje suskaiiavo, kad Lietuva neteko 1 122 600. Tai ne tik lietuviai, bet ir ydai, lenkai, igonai, karaimai. Kas gi umir yd getus ir baisj holokaust? Kiti idardjo gyvuliniais vagonais, treti pabgo Vakarus. Daug kart buvo tremiami mons, klyk mai vaikai, duso ir mir i bado ar trokulio gyvuliniuose vagonuose. Deg sodybos su visais monmis. Prisimena „Lietuvos Aido“ redaktorius Pilvelis, prisimena, tiesa, ne pat baisiausi sudeginim: „Buvau penkeri metuk, kai mane ine i deganios trobos. Ttis buvo suaudytas ms akivaizdoje. Sprogstamais utaisais ipl jam on ir jis labai kankinosi, rk, kol dar 2 viais j pribaig. Kai mama nueidavo prie jo kapo, tai, apsikabinusi kryi, vis raudodavo, aukdavo tt tokiais odiais, kurie galt tapti tikra raud, skausmo ir nevilties poezija“.

Ir kodl ms vis nepalau, nesunaikino? Juk tai planavo ir faistai, ir komunistai. Ogi pakilo tauta partizanin kar po karo, jo vyrai ir moterys. Girdiu j ryt Glemaits eilse:

„Mes moksime numirt,
nes Tvyn aukos reikalauja.
Nesuri ms‘ gret nieks
vergovs pikta grandine.
Neimoksim sulinkt
prie ateivi statym nauj:
savo brol parduot –
dar visi neimokome, ne!“

Vis deimtmet kariavome be tank, be galing ginkl, be pasaulio pagalbos, vienui vieni, 3 milijonai prie 250 milijon! Ir imokome tokio karo, kuriam ginklo pasaulis nerado, ir kuris visada atveda iki pergals. Taip, taip, per vis okupacijos laik, be paliovos ms tauta kariavo tikr kar prie komunizm, kariavo dvasin kar.

Neleido mums spausdinti maldaknygi nei katekizm. Bet j niekada nepritrkome, milijonus ileidome. Taip milijonus. Stebjausi, visada avjausi broli ir seser lietuvi drsa ir tvirtumu. Papraydavau perrayti, nukopijuoti, ir perspdavau: jei pagaus, kaljimas. Bet niekada neatsisak, ne kart net tarybinse staigose nukopijavo tkstanius knygui.

Arba kryi statymas. Antai, Raini kankini udyni vietoje be perstojo buvo statomi ir vis griaunami kryiai. Nors Kryi kaln griov bene 7 kartus, vis ikildavo nauji kryiai.

O ms protestai dl tikjimo laisvs varymo skambjo per vis pasaul, pvz.., „17 tkstani memorandumas“. O kur dar pogrindiniai laikraiai: „Lietuvos Katalik Banyios kronika“, „Aura“, „Rpintojlis“, „Laisvs auklys“... J bene 40 ar daugiau. Kituose komunistins imperijos kratuose gal 10 kart maiau.

Galima klausti, kas padar mus tvirtus, nenugalimus? Tikjimas. Tai patvirtina Baltstogs ir Krokuvos universitet profesor Katarzyna Korzeniewska. Ji savo moksliniuose darbuose rod, kad skmingiausiai soviet valdiai prieinosi btent Katalik Banyia, ji suvaidino bene svarbiausi vaidmen griaunant SSSR. Tikjimas neleido Lietuvai pasiduoti, nes tikjimas didesniu ar maesniu laipsniu apm vis Lietuvos visuomen. Kaldas ar Velykas vent net kompartijos nariai. Prisimenu, Alytuje tik 1 yd eima nevalg Ki vakariens. Taigi, slapta ar vieai visi laiksi tikjimo. Ir atjome laisv beveik 80% katalik ir 10% kit tikjim. Tik tokioje tikjimo ir kovos atmosferoje galjo gimti Sjdis.

Brangieji, baigdamas kreipiuosi Seim, Vyriausyb, Prezident.

Pagalvokime, kaip galime ilaikyti ms Tautos tikjim, tvirtum kompiuteri laikais? Nuolat, kasdien jaunimui tak daro mokykla. Todl tokia liberali Vokietija turi 2 savaitines tikybos ar etikos pamokas vertinamas paymiais, privalomas visiems, nes visi pilieiai privalo gyti tvirtus doros pagrindus. O pas mus vos viena laisvai pasirenkama, visikai nevertinama paymiais pamoka. Tad klausiu: ar perduodame jaunimui pagrindin ms Tautos tvirtumo ginkl?

Dkoju u dmes.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi